Femicidas – tai nusikaltimas prieš žmoniją, o našlaičiais likę vaikai yra nužudytų moterų gyvi balsai. Kas jie yra? Kada tai atsitiko? Kas jiems atsitiko nuo tada, kai buvo sprendžiami jų globos klausimai? Kokias psichologines bei psichiatrinės pasekmes jie išgyveno (vis dar išgyvena). Kaip įveikia socialinę ir individualią stigmą? Šie vaikai yra užmiršti dalyviai, kurie sumokėjo aukščiausią žmogžudystės kainą.
Negalime pasakyti, kad vieno iš tėvų netektis tokiu būdu yra baisesnė už kitas, bet mes žinome, kad vaikams, kurie tapo našlaičiais dėl femicido, būtinas supratimas bei dėmesys: jų gyvenimai buvo „išjungti“. Jų motinas nužudė ne „nežinomas nusikaltėlis, teroristas“, bet jų pačių tėvas. Ir vien šis faktas yra sukrečiantis, trukdantis įveikti traumą.
Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į šių vaikų poreikius vertinant rizikos ir apsauginius veiksnius. Siekiame sukurti nuorodas profesionalams, paruošti internetinę svetainę kurioje femicido aukos galėtų gauti paramą bei konsultacijas, ir galiausiai paruošti ES politikams rekomendacijų darbui su šia problema projektą. Femicido našlaičiai turėtų gauti daugiausiai naudos iš šio projekto, o praktikai – daugiau žinių bei supratimo.
Negalime pasakyti, kad vieno iš tėvų netektis tokiu būdu yra baisesnė už kitas, bet mes žinome, kad vaikams, kurie tapo našlaičiais dėl femicido, būtinas supratimas bei dėmesys: jų gyvenimai buvo „išjungti“. Jų motinas nužudė ne „nežinomas nusikaltėlis, teroristas“, bet jų pačių tėvas. Ir vien šis faktas yra sukrečiantis, trukdantis įveikti traumą.
Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į šių vaikų poreikius vertinant rizikos ir apsauginius veiksnius. Siekiame sukurti nuorodas profesionalams, paruošti internetinę svetainę kurioje femicido aukos galėtų gauti paramą bei konsultacijas, ir galiausiai paruošti ES politikams rekomendacijų darbui su šia problema projektą. Femicido našlaičiai turėtų gauti daugiausiai naudos iš šio projekto, o praktikai – daugiau žinių bei supratimo.